Savo darbais siekiu pakylėti žmogaus dvasią, parodyti, kad gyvenimo džiaugsmas slypi pačiuose papraščiausiuose dalykuose: besiklausant muzikos, besigrožint gamta, dirbant kasdienius darbus, keliaujant, kad laimę galima atrasti netgi arbatos puodelyje. Siekiu, kad žiūrovas nagrinėdamas mano paveikslus pasijustų laimingesnis. Tai lyg ir nuolatinis pirminio būvio ilgesys, vidinis šauksmas, satisfakcija su viskuo, kas mane supa: gamta, žmonės , kultūrų maišalynė  , pasaulio paveldas. Mano paveikslų esminis tikslas atrasti save pasaulyje, kuriame būti gera.

 Mano sukurti personažai neturi veidų, nes jie gali būti kiekvienas iš mūsų. Jie yra visada pasipuošę, nes jiems gyvenimas yra šventė.  Jie skrenda, supasi, plaukia, dirba, ilsisi, žaidžia gamtoje.

Dažnai  ilsiuosi ir dirbu sodyboje, ant kalvos, matau kaip dirba paprasti  kaimo žmonės, kaip kukliai jie gyvena ir natūraliai esti tos gamtos dalimi. Žydintys medžiai pavasarį, geltoni rudenį, raudoni gimsta po raudona saule. Nerašau eilėraščių, nekuriu muzikos, bet girdžiu tą nepaprastą vidinę dermę, matau išskirtinį būties grožį, tikiu, kad yra visą siejantis ryšys - gyvenimas.

Mano paveikslai, tai mano vidinė būsena, sielos kalba.